Trumpas video iš vasaros ekspedicijos Jakutija - Ochostkas 2014

Fishing trip to Sweden 2015

 

Keliames 7val. ryto. Saulė skverbiasi pro maumedžių spyglius. Voratinkliai apraizgę krūmus vis primena apie artėjantį rudenį. Susipakuojam laivus į kuprines. Galvoje viena mintis, kiek dabar sveria mūsų kuprinės?

08.22 Naktį ir anksti ryte lijo. Žadintuvas prikelia 5val. Bet esant tokiam orui nutariam dar pamiegoti, gal praeis lietus. Po poros valandų nustoja krapenti į palapinės stoga. Pavalgom pusryčius ir leidžiamės žemyn.

08.17 Pusė aštuonių. Palapinėje šviesu. Įtarimas apie gražią dieną. Greitai kišu galvą lauk, ale tikrai. Čiumpu fotoaparatą. Nors dar ganėtinai vėsu, bet noriu nufotografuoti kalnus. Taigi, kokia valandžiukę vaikštinėju nuo vienos kalvos ant kitos.

08.11 Pučia šiltas, malonus pietų vėjas. Pietys – prastas mūsų sąjungininkas šiandien, dvelkia tiesiai mums į veidus, oro temperatūra – apie 35 °C. Prieinam potencialią kiršlių vietą ir bandom juos suvilioti muselėmis, tačiau vėl nežinomo burtininko prakeikimas mums neduoda jokio kontakto su povandeniniu pasauliu. Kairiajame krante palydime Berilio ežerą, mums iš dešinės – Ugamito upelis, kuris neša savo krištolinį vandenį į Suntarą. Paėjėję kiek toliau, aptinkame pirmąjį ledo kalną, nespėjusį ištirpti, ir vienišą briedį šalia jo. Kadangi vėjas pūtė į mus, šis taurus žvėris mūsų neužuodė, ir mes priėjome labai arti.

08.06 Labai jau anksti čia švinta. Laiveliai vandenyje, ir galime tęsti kelionę. Taip vingiuodami žemėlapyje judame į priekį. Oras šiandien visai neblogas, tik kartais keletas debesų kaip vatos kamuoliai užtemdo dangų. Bet, kaip sakoma, neskubėk girti dienos be vakaro. Uodų lydimi lengvai įveikiam apie 3 km.

Šiuo požiūriu nedaug sau lygių (bent jau Eurazijos žemyne) turi Tolimuosiuose Rytuose įsikūrusi Jakutija, tikriau – atokiausia jos dalis prie Ochotsko. Čia neina jokie strateginiai keliai, nėra didelių miestų ar kažkokių kitų smalsuolių traukos centrų, todėl gyventojų tankis itin mažas. Net ir laukinių kraštų turistai čia užsuka itin retai – išnaršęs daug Rusijos keliautojų blogų radau vos vieno žygeivio, vykusio į šiuos kraštus, ataskaitą, ir ta buvo gerų dešimties metų senumo, bei Clemenso Ratshano nuotraukos ir trumpi pasakojimai. Žodžiu, ši vieta – tai tikras civilizacijos nesugadintas užkampis...