Grįžinėjant iš Mongolijos transibiro magistrale, per rusiją, dažnai susirašydavom su Darium. Rusijoje internetas daug kur pasiekiamas, problemų nėra, todėl ryšys užtikrintas ir galime bendrauti. Kadangi jis užkietėjęs žvejys, lygiai taip pat kaip ir aš besidomintis apie keliones, sibirą, manęs visada klausdavo kaip sekasi, kur randuosi šiuo metu, o aš vis stengdavausi jo kelioninį alkį numalšinti bent atsakydamas į jo užduotus klausimus, pasidalinti kelionės įspūdžiais.

Po kelių dienų laukinės kelionės grįžtu atgal į miestą, į sąmyšį, triukšmą tarp keturių sienų. Po kelionės išsimiegu ir vėl širdyje neramu.

Pro palapinės tentą matau, kad jau šviesu. Jaučiuosi neblogai pailsėjęs ir pasiruošęs šios dienos plaukimui. Dirst į laikrodį, ogi dar tik šešta valanda.  Dangus nuklotas pilkais debesimis, kurie uždengia ryto saulę ir neleidžia jos šilumai pasiekti mano palapinės stogo.